- novatorius
- novãtorius, novãtorė dkt. Mùzikos, ekonòmikos, psichològijos novãtorius.
.
.
novatorius — novãtorius, ė smob. (1) DŽ kas savo veiklos srityje pateikia naują idėją, metodą, griauna senas pažiūras, taisykles: Būti novatoriumi – reiškia tobulai mokėti savo darbą, diegti naująją techniką rš … Dictionary of the Lithuanian Language
novatorė — novãtorius, novãtorė dkt. Mùzikos, ekonòmikos, psichològijos novãtorius … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
naujieninkas — naujieninkas, ė smob. (1) 1. žr. naujienininkas: Vėlai vakarą, visiems jau gulant, atbėgo viso sodžiaus naujieninkė ir ėmė uždususiu balsu pasakoti Vaižg. 2. kas nori įvesti naujovių, novatorius: Apsisakė prieš naujieninkus Gmž … Dictionary of the Lithuanian Language
naujovininkas — naujovininkas, ė smob. (1) naujovių mėgėjas, skelbėjas ar įdiegėjas, novatorius: Sudrauskime rašomosios kalbos ir rašybos naujovininkus K.Būg. Pasitaiko negerovių ne tik jaunųjų naujovininkų (modernistų), bet ir tradicinės krypties atstovų… … Dictionary of the Lithuanian Language